Tarptautiniai laivų statybos projektai reikalauja ne tik techninių žinių ar stiprios komandos. Jie reikalauja žmonių, kurie yra pasiruošę išeiti iš savo komforto zonos, prisiimti atsakomybę ir mokytis realiose, kartais sudėtingose situacijose.
Andriaus istorija „Marino Group“ – būtent apie tai. Nuo beveik dešimtmetį kauptos patirties Klaipėdoje iki darbo su 300+ žmonių komandomis Prancūzijoje ir sugrįžimo į biurą su aiškiu supratimu, kas iš tikrųjų lemia projekto sėkmę.
Kelio pradžia ir sprendimas keistis
Andriaus profesinis kelias prasidėjo gana įprastai – dar studijų metu įsiliejant į laivų statybos industriją. Tačiau būtent ilgametė patirtis vienoje vietoje ir tapo postūmiu pokyčiui.
„Dar būdamas trečiame studijų kurse pradėjau dirbti Klaipėdoje esančioje laivų statykloje. Ten pradėjau nuo kokybės inspektoriaus pareigų, vėliau užėmiau projekto vadovo pareigas. Gamyklai atidaviau beveik 10 metų, todėl natūraliai jau buvau linkęs kažką pakeisti gyvenime.“
Ilgainiui atsirado ir noras išbandyti save platesniame kontekste ne tik profesiškai, bet ir asmeniškai.
„Taip pat neatmečiau galimybės išeiti iš komforto zonos ir išvykti į užsienį.“
Sprendimas prisijungti prie „Marino Group“ buvo greitas, bet aiškus.
„Gavau pasiūlymą prisijungti prie komandos ir, ilgai nesvarstęs, priėmiau sprendimą išbandyti save padalinio vadovo pozicijoje Prancūzijoje.“
Prancūzija: mastas, sistema ir reali atsakomybė
Atvykus į Prancūziją, pirmasis iššūkis nebuvo techninis – tai buvo žmonės ir aplinka. Nauja komanda, nauji procesai, kita darbo kultūra.
„Pirmas ir svarbiausias dalykas atvykus buvo įsilieti į komandą ir sukurti gerus santykius su ten dirbančiu personalu.“
Kaip pasakoja Andrius, labai greitai atsiskleidė ir tikrasis projektų mastas.
„Atvykus į Prancūziją iš karto pribloškė gamyklos ir atliekamų darbų mastai. Teko greitai persiorientuoti ir adaptuotis prie kitokios tvarkos nei buvau pratęs.“
Vadovui pasidarė aišku, kad didelės apimties laivų statyba reikalauja ne tik kompetencijos, bet ir disciplinos. Čia nepakanka „dirbti gerai“ – reikia dirbti tiksliai pagal planą.
„Gamykla kruopščiai planuoja ir reikalauja, kad rangovai tų planų laikytųsi. Numatyti galimus sunkumus ir jiems laiku pasiruošti – vienas svarbiausių elementų.“
Šioje aplinkoje aiškiai matosi, kad projektų sėkmė nėra atsitiktinė. Anaiptol, tai yra sisteminio, nuoseklaus darbo rezultatas.
Didelės komandos, spaudimas ir vadovavimas: kas iš tikrųjų veikia projektuose
Vienas ryškiausių Andriaus darbo Prancūzijoje aspektų buvo ne tik projektų dydis, bet ir žmonių mastas, su kuriuo teko dirbti kasdien. Tai aplinka, kurioje teoriniai vadybos principai labai greitai susiduria su realybe.
„Vienu metu turėjome virš 300 darbuotojų, įskaitant vamzdininkus bei ventiliacijos montuotojus.“
Tačiau pats skaičius čia nėra didžiausias iššūkis. Esminis klausimas – ar egzistuoja aiški sistema, ar visi supranta savo vaidmenį ir ar ta sistema iš tikrųjų veikia kasdienėje praktikoje.
Tokio masto projektuose net maži nesusikalbėjimai ar neaiškios atsakomybės gali greitai virsti dideliais trikdžiais
„Gera, susidirbusi komanda bei veikianti sistema objekte užtikrino tiek sklandų darbą, tiek sklandžius procesus už gamyklos vartų.“
Tai parodo vieną labai svarbią tiesą – dideli projektai tampa valdomi ne tada, kai viskas vyksta „be problemų“, o tada, kai yra aiškūs veikimo principai, pasiskirstytos atsakomybės ir pasitikėjimu paremta komanda.
Tačiau net ir stipriausia sistema neveiks be žmonių, kurie geba ją palaikyti. Ir būtent čia atsiskleidžia vadovo vaidmuo – ypač situacijose, kai viskas nevyksta pagal planą.
Darbas tokiuose projektuose reiškia nuolatinį spaudimą, greitus sprendimus ir atsakomybę už rezultatą. Tai aplinka, kurioje atsiskleidžia ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės savybės.
„Stresinės situacijos ir kaip jose elgiesi – tai esminis lakmuso popierėlis, parodantis, koks vadovas esi.“
Tokios situacijos neišvengiamos, tačiau jos tampa svarbiausiu augimo tašku. Būtent jose formuojasi gebėjimas išlaikyti aiškumą, prioritetus ir pasitikėjimą savimi.
„Kuomet sugebi išlikti ramus ir užtikrintas, gali priimti geriausius sprendimus.“
Nuo darbo objekte iki sprendimų biure: kur iš tikrųjų prasideda projekto sėkmė
Andriaus sprendimas grįžti į Klaipėdą ir tęsti darbą iš biuro nebuvo atsitiktinis ar paremtas vien karjeros pokyčiu. Tai buvo nuoseklus žingsnis, paremtas aiškiu suvokimu, kad norint efektyviai valdyti projektus, pirmiausia reikia juos „pereiti savo kojomis“ objekte.
„Nusprendžiau pirmiausia susipažinti su darbo specifika objekte, prieš vadovaujant jam iš ofiso.“
Ši patirtis šiandien keičia patį požiūrį į darbą biure. Sprendimai čia nebe teoriniai – jie paremti realiomis situacijomis, kurias Andrius pats yra išgyvenęs.
„Puikiai žinau, kaip viskas veikia ir su kokiomis problemomis susiduria ten dirbantis personalas. Todėl problemas spręsti yra kur kas paprasčiau.“
Tai reiškia, kad projektų valdymas tampa ne tik planavimu ar koordinavimu, bet ir gebėjimu numatyti rizikas iš anksto, kalbėti ta pačia kalba su objekte dirbančiais žmonėmis ir priimti sprendimus, kurie veikia realiomis sąlygomis, o ne tik „ant popieriaus“.
Būtent čia atsiskleidžia ir viena svarbiausių Andriaus įžvalgų – projekto sėkmė prasideda gerokai anksčiau nei pirmieji darbai objekte.
„Projekto sėkmė prasideda nuo gerai pasirašyto kontrakto. Toliau – gerai suformuota komanda ir jos darbas objekte.“
Net ir stipriausia komanda negali kompensuoti prastai suplanuoto projekto, o geras pasiruošimas be tinkamo įgyvendinimo taip pat neduoda norimo rezultato.
Todėl projektų sėkmė „Marino Group“ kontekste yra trijų elementų balansas: aiškus ir tikslus pasiruošimas, tinkamai suformuota komanda ir kokybiškas darbų vykdymas objekte.
„Pirmos dvi dedamosios – tiesioginė biuro įtaka, tačiau nemažiau svarbi ir trečia – darbų vykdymas objekte.“
Pagrindinė pamoka: augimas prasideda už komforto zonos ribų
Andriaus istorija turi aiškų bendrą vardiklį – tikras augimas prasideda tada, kai priimi sprendimą keistis ir sąmoningai išeiti iš to, kas pažįstama. Ilgą laiką dirbant vienoje aplinkoje galima sukaupti stiprią patirtį, tačiau būtent naujos situacijos, kitokie standartai ir didesnė atsakomybė leidžia tą patirtį išplėsti ir peržengti savo ribas.
„Jei tik leidžia aplinkybės, visada rekomenduoju palikti komforto zoną ir išbandyti save kitose aplinkose.“
Darbas Prancūzijoje Andriui tapo ne tik profesiniu iššūkiu, bet ir lūžio tašku, kuris pakeitė požiūrį į darbą, atsakomybę ir patį save kaip specialistą. Nauja aplinka reikalavo greitai prisitaikyti, priimti sprendimus ne visada turint visą informaciją ir mokytis iš realių situacijų, o ne teorijos.
„Galiu drąsiai sakyti, kad smarkiai patobulėjau per laiką Prancūzijoje – tiek asmeniškai, tiek profesiškai.“
Būtent tokios patirtys formuoja specialistus, kurie ne tik geba atlikti savo darbą, bet ir kurti didesnę vertę – tiek komandai, tiek visam projektui. Ir dažniausiai jos prasideda nuo vieno sprendimo: pabandyti daugiau, nei atrodo patogu.